1958-aisiais metais norint pažymėti naujos pradinės mokyklos atidarymą mokinių paprašoma nupiešti piešinius apie tai, kaip jie įsivaizduoja ateitį. Vėliau piešiniai patalpinami į laiko kapsulę ir užkasami į žemę. Tačiau viena keistuolė mergaitė vietoj piešinio visą lapą užpildo – atrodo - beprasmiškais ir padrikais skaičiais. Praėjus penkiasdešimčiai metų nauja moksleivių karta atidaro laiko kapsulę, o paslaptingoji keistuolės mergaitės rašliava atsiduria Kalebo rankose. Kalebo tėvas – profesorius Džonas Kostleris susidomi sūnaus parnešta mįslinga žinute. Netrukus jis ima pastebėti keistus sutapimus – pritaikius šifrą skaičiai susidėlioja į logiškas sekas, kurios nurodo pastarųjų penkiasdešimties metų katastrofas. Kuo daugiau Džonas aiškinasi skaičių paslaptis, tuo labiau jis šiurpsta. Pasirodo, kad skaičiai nurodo dar tris stichines nelaimes, kurios laukia žmonijos ateityje...