Du astronautai pabunda hiper miego kameroje - leitenantas Pitonas ir kapralas Baueris. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog kosminis laivas apleistas ir jie vieninteliai, likę jame. Astronautus supa aklina tamsa ir jie visiškai nesiorientuoja situacijoje. Vienintelis dalykas, patvirtinantis, jog tai realybė (o nes sapnas) - duslus gausmas, kuris sklinda iš kosminio laivo gilumos. Nei kapralas Baueris, nei leitenantas Peitonas nepamena nieko: nei kaip atsidūrė kosminiame laive, nei jiems paskirtos užduoties. Jie net nepamena, kas jie tokie. Astronautai nusprendžia, kad gulėdami ir mąstydami nieko nepasieks, tad pats metas imtis kažkokių žygių. Leitenantas Peitonas lieka miego kameroje vadovauti per radijo siųstuvą, o kapralas Baueris išsiruošia į ekspediciją po kosminio laivo tamsybes. Jis nežino, ko tikėtis aklinoje tamsoje, tačiau reikia judėti į priekį, nes alternatyva - toliau gulėti miego kameroje. Tik astronautai nežinojo, kas jų laukia laivo koridoriuose.